Krikštas

Krikštas yra krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus. Krikštu mes išlaisvinami iš gimtosios nuodėmės, atgimstame kaip Dievo vaikai, esame susiejami su Bažnyčia.

Krikšto pavadinimas yra kilęs iš jo atlikimo apeigos: krikštyti (graikiškai baptizein) reiškia panardinti, panerti. Panardinimas į vandenį simbolizuoja krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios jis prisikelia drauge su Kristumi kaip naujas kūrinys (2 Kor 5,17; Gal 6,15).

Pirmaisiais bažnyčios amžiais pasirengimas sakramentams (katechumenatas) būdavo labai ilgas. Dabar, norint tapti krikščioniu, taip pat reikia bent minimalaus pasirengimo. Suaugusiesiems reikia bent kelių savaičių (mėnesių) susipažinti su pagrindinėmis tikėjimo tiesomis, malda ir pamažu įsitraukti į vietinės tikinčiųjų bendruomenės (parapijos) gyvenimą.

Kūdikiams krikštas yra teikiamas gimdytojų (bent vieno iš jų) prašymu. Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, yra labai svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba.

Pats Jėzus tvirtina, kad krikštas yra būtinas išganymui (Jn. 3,5). Bažnyčia nežino kito būdo amžinajai laimei pasiekti, kaip tik per krikštą.

Kas gali būti krikštijamas? Kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Pakrikštytas žmogus negali būti krikštijamas dar kartą.

Praktinės pastabos

  • Kūdikiams krikšto prašo tėvai (ar bent vienas iš jų).
  • Krikštas Lietuvoje paprastai teikiamas užpilant vandens ant krikštijamojo galvos.
  • Tėvai privalo rūpintis išrinkti savo vaikui vardą, kuris nėra svetimas krikščioniškai dvasiai.
  • Bažnyčia pataria krikštyti per Velyknaktį arba sekmadienį.
  • Krikštyti reikėtų kūdikio tėvų parapijos bažnyčioje.
  • Tėvai turi rūpintis, kad vaikai būtų pakrikštyti pirmosiomis savaitėmis po gimimo.
  • Jei nėra jokios vilties, kad kūdikis bus auklėjamas pagal katalikų tikėjimą, krikštas turi būti atidėtas.
  • Krikštatėviais gali būti 16-os metų sulaukę katalikai, sutvirtinti, gyvenantys pagal tikėjimą.
  • Dėl krikšto datos tėvai (ar bent vienas iš jų) asmeniškai turi atvykti į bažnyčią su vaiko gimimo liudijimu. Bažnyčioje užpildoma tam tikra kortelė. Galima ją užpildyti ir namuose, o vėliau atnešti į zakristiją.
  • Krikšto apeigoms reikia turėti krikšto žvakę, baltą krikšto drabužį, t. y. skraistę, kuria vaikas apgobiamas jį pakrikštijus.